Įmonėms

Paskaitos metu apžvelgiamos neuro ir pažintinių (cognitive) mokslų žinios apie pagrindinius procesus, vykstančius smegenyse, kai asmuo mokosi. Pasakojama kaip neuronai užmezga naujus ryšius, kaip juos išlaiko, ir kaip prireikus aktyvuoja tinkluose saugomą informaciją. Po teorinės dallies eina praktinė – klausytojai supažindinami mokslu pagrįstais būdais dėmesiui ir atminčiai gerinti. Mokymai skirti asmenims, norintiems pagerinti savo atmintį, tačiau juose pateikiami praktiniai pavyzdžiai iš realaus gyvenimo patiks ir tiems, kurie nori geriau suprasti save ir kitus – kodėl taip nutinka, kad tą patį įvykį du žmonės prisimena visiškai skirtingai ir kaip to išvengti. Šia paskaita rekomenduojame pradėti mokymų dieną jei Jūsų įmonė organizuoja kompetencijos kėlimo ciklą darbuotojams. Susipažinę su atmintį formuojančiais procesais, Jūsų darbuotojai gebės įsisavinti ir išlaikyti daugiau mokymų cikle pateikiamos informacijos.

Turbūt visi pažįstame žmogų, kuris yra labai protingas, turi visą reikiamą informaciją, tačiau prireikus padaryti sprendimą – suklysta. Vėliau, žinoma, gailisi ir graužiasi, o tada… vėl padaro tokią pačią klaidą. O gal tas žmogus – Jūs pats? Šios pakaitos metu išgirsite apie tai, kodėl darome suvokimo ir mąstymo klaidas ir į ką turėtume atsižvelgti siekdami jų išvengti. Taip pat apžvelgsime ir tai, kodėl kartais taip sunku pripažinti klaidas ir pakeisti nuomonę. Šią paskaitą rekomenduojame įmonėms, kurios nori kažko ,,lengvo”, tinkamo dienos pabaigai ar didelėms grupėms. Paskaitos metu klausytojai išgirs įdomios ir naudingos informacijos per daug neužkraudami savo smegenų, o žaisminguose pavyzdžiuose apie realiame gyvenime padarytus kvailus sprendimus atpažins savas patirtis. Tai yra populiariausia mūsų paskaita plačiajai auditorijai.

Paskaitoje pristatomi pagrindiniai neurologiniai procesai, vykstantys smegenyse šioms senstant. Apžvelgiamos sąsajos tarp jų ir asmens bruožų bei gyvensenos, nagrinėjami tiek senėjimą spartinantys tiek lėtinantys veiksniai. Paskaitoje gilinamės į mokslinius tyrimus, vertinančius įvairių demencijos riziką mažinančių intervencijų veiksmingumą. Ši paskaita dažniausiai užsakoma sveikatos sektoriaus darbuotojams ir specialistams, dirbantiems su vyresnio amžiaus asmenimis ir jų šeimos nariais. Fokusuojamasi į tai, kas yra demencija ir kokie jos simptomai, kaip ji atsiranda ir ką reiktų daryti ar ko nedaryti pačiam asmeniui ir plačiajai visuomenei, siekiant šios ligos riziką sumažinti.

Kas vyksta mūsų smegenyse, kai mes kažko užsinorime? Paskaitos metu paliečiamos keturios temos: 1) Motyvacijos anatomija – kokios smegenų struktūros yra atsakingos už motyvaciją ir kaip reikėtų formuoti užduotis, kad mūsų smegenims jos atrodytų patrauklesnės; 2) Motyvacijos neurochemija – kokį vaidmenį mūsų elgesio reguliacijoje atlieka įvairūs hormonai ir kaip jų pasigaminti daugiau; 3) Individualūs veiksniai – kodėl vieni iš mūsų yra labiau motyvuoti už kitus, kiek tai nulemiama gyvenimo būdo, asmenybės ir socialinių veiksnių; 4) Praktiniai patarimai – kaip formuoti užduotis, kad jos sudomintų kitus bei kaip keisti savo paties mąstymą, kad labiau įsitrauktume į naujas ar jau pradėtas veiklas. Šią paskaitą dažniau renkasi organizacijos, norinčios motyvuoti darbuotojus bei paįvairinti monotoniškas darbo užduotis. Kiek teko sulaukti grįžtamojo ryšio, paskaitoje pateikiamus praktinius patarimus įmonės vėliau sėkmingai taiko savo veikloje.

Pranešimo metu apžvelgiami pagrindiniai neuromokslo atradimai apie moterų ir vyrų smegenų ypatumus ir lyties hormonų vaidmenį jų veiklai bei paneigiami dažniausiai sutinkami mitai apie įgimtus lyčių smegenų skirtumus. Kadangi mūsų smegenis formuoja ne tik genai, bet ir kasdienės patirtys bei gyvenamoji aplinka, išgirsite, kokią įtaką moterų ir vyrų smegenims daro socialiniai-kultūriniai veiksniai ir kiek besiformuojančias mergaičių ir berniukų smegenis veikia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai. Šią paskaitą dažniau renkasi organizacijos, dirbančios su lygių galimybių temomis arba įmonės, kurios siekia į savo gretas pritraukti daugiau vienos ar kitos lyties darbuotojų. Taip pat tai yra populiari paskaita Valentino ir moters dienų proga.

Paskaitos metu klausytojai supažindinami su tuo, kaip skirtingos psichologijos šakos apibrėžia intelektą bei kokie istoriniai veiksniai nulėmė, kad atsirado tai, ką mes šiandien vadiname IQ ir intelekto testais. Pateikiama mokslinių tyrimų santrauka, atskleidžianti kokios visuomenės grupės pasižymi aukščiausiais intelekto įverčiais bei kokią įtaką šiems rezultatams turi įvairūs socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Taip pat išgirsite ir apie alternatyvias intelekto teorijas, siūlančias be tradicinio akademinio matuoti ir muzikinį, emocinį bei kūno-kinetinį IQ.

Paskaitos metu nagrinėjamos temos, esančios socialinių ir neuromokslų sankirtoje. Pirmiausia pradedame nuo savęs – kaip smegenys sukuria ,,sąvajį aš“ ir kiek šis vaizdinys atspindi realybę, kokie veiksniai prisideda prie ,,savojo aš“ konstravimo bei vertinimo. Antroji tema – socialinės smegenys. Vyraujantys mitai teigia, kad mūsų smegenys veikia tarsi kompiuteris ir kad dauguma mūsų priimamų sprendimų remiasi vien tik loginiais apskaičiavimais. Tačiau realybė išties yra visai kitokia – tą atskleidžia vis daugiau socialines smegenis nagrinėjančių mokslinių tyrimų. Paskaitoje sužinosite, kas vyksta mūsų smegenyse, kai mes bendraujame ir kodėl, priešingai nei daugeliui gyvūnų, mūsų rūšiai socialinis kontaktas yra toks svarbus. Po paskaitos vykstančiose dirbtuvėse nagrinėjame socialinius veiksnius, turinčius įtakos mūsų elgesiui: nuostatas, vertybes, prietarus ir stereotipus. Apžvelgiame jų veikimo modelius ir pasekmes – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Taigi iš šio seminaro išeisite geriau pažinę ne tik save, bet ir Jus supantį pasaulį – gebėsite geriau suprasti, kokie veiksniai veikia Jūsų elgesį bei atrasite būdų jų įtakai sušvelninti.

Paskaita skirta supažindinti su smegenų anatomija ir pagrindiniais jų veiklos principais. Pristatomos pagrindinės smegenų dalys, jų atliekamos funkcijos bei simptomai, atsirandantys kiekvienos iš šių smegenų dalių veiklai sutrikus. Tai yra įvadas į psichikos funkcijų neuroanatomiją.

Paskaitoje apžvelgiama kas vyksta mūsų kūne susidūrus su stresiniais įvykiais ir kaip šiuos procesus paskatina vienų ar kitų smegenų dalių įsitraukimas. Tikriausiai pastebėjote, jog ne visi vienodai susitvarkome su stresu. Todėl šioje temoje paliečiame ir psichologinius bei situacinius veiksnius, turinčius įtakos tam, kiek kiekvienas iš mūsų esame linkę pastebėti su stresu susijusius stimulus, kaip juos interpretuojame ir, galiausiai, kaip į juos reaguojame. Paskaitos pabaigoje pateikiamos naujausiais moksliniais tyrimais grįstos praktinės rekomendacijos kaip mažinti streso pasekmes psichinei sveikatai.

Šiuolaikinis gyvenimas neabejotinai pakeitė vaikų raidą. Jie vis mažiau juda ir daugiau laiko praleidžia namuose, fiksuotoje kūno padėtyje prie ekranų. Mūsų rūšiai toks pasyvumas yra naujiena, o mūsų kūnai ir smegenys nėra tam prisitaikę. Šias pasekmes ypač atsiskleidė izoliacija Covid pandemijos metu. Apriboti judesiai ir pojūčių trūkumas sukuria vaikams ir jų tėvams naujų iššūkių, kurių mūsų protėviai neturėjo. Mokytojai pastebi, kad vaikai tampa vis nervingesni, jiems sunkiau susikaupti, daugėja rašymo, skaitymo ir mokymosi sutrikimų atvejų. Vaikai vis mažiau laiko praleidžia judėdami ir laisvame žaidime, o nuo to nukenčia ne tik jų fizinė raida, bet ir bendravimo gebėjimai, skursta kalba ir mažėja kūrybiškumas. Paskaitos metu apžvelgiame, kodėl judėjimas būtinas gerai smegenų raidai ir kaip pratimai, skirti lavinti pusiausvyrą, savo kūno suvokimą ir kontrolę, skatina naujų ryšių smegenyse užsimezgimą ir pusrutulių bendradarbiavimą.

Pranešimo metu apžvelgiami neuromokslo tyrimai apie kalbinės aplinkos įtaką ankstyvajai raidai, kaip šeimoje ir ugdymo įstaigoje vartojami žodžiai formuoja ikimokyklinukų smegenis. Kadangi augdami vaikai susiduria ne tik su gimtąja bet ir kitomis kalbomis, apžvelgiame kokie skirtumai pastebimi tarp vienakalbėse ir dvikalbėse aplinkose augančių vaikų akademinių ir socialinių gebėjimų bei kokią įtaką tai turi protinėms funkcijoms vėlesniais gyvenimo tarpsniais. Vaikai kalbos mokosi ir žodyną plečia ne tik bendraudami, bet ir skaitydami knygas kartu su suaugusiais, todėl paskaitoje atskiras dėmesys skiriamas skaitymo procesui, skirtingų skaitymo būdų ir knygų turinio įtakai vaiko smegenų raidai.